„Viagra” – jaunystės eliksyras ar šarlatanizmas?
„Viagrai” greit 10 metų. Lygiai tiek pat laiko netyla diskusijos apie „jaunystės eliksyro” naudą ir galimus šalutinius poveikius. DELFI kalbintų urologų teigimu, erekcijos sutrikimų turintiems vyrams šis vaistas pagerina gyvenimo kokybę. Priešingai nuomonei atstovaujanti gydytoja publicistė Filomena Taunytė tvirtina, kad nuo „Viagros” dar niekas nepasidarė nei jaunesnis, nei galingesnis, nei protingesnis.
Lietuvoje „Viagra” priskiriama receptiniams vaistams, tačiau, kaip DELFI patvirtino gydytojai ir pacientai, įsigyti jos vaistinėse – jokių problemų. Dėl to neįmanoma nustatyti, kiek vyrų patys sau diagnozuoja erekcijos sutrikimus ir be medikų rekomendacijų gydosi „Viagra”.
Diskusijos apie žydrų, rombo formos tablečių efektyvumą netyla ir tarp tyrėjų. Pavyzdžiui, „Didžiosios Britanijos vaisingumo organizacijos” kasmetiniame susitikime paskelbta, kad vyrų impotenciją mažinanti „Viagra” didina tikimybę sunkiau susilaukti vaikų.
1998 metais į bendrijos vaistinių preparatų registrą įtraukto vaisto gamintojai „Pfizer” ir šią prielaidą atmeta.
Kaip DELFI informavo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Komunikacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Jolanta Normantienė, Lietuvos gydytojai ir farmacininkai oficialiai nėra pateikę pranešimų apie „Viagros” sukeltas nepageidaujamas reakcijas. Tačiau gydytojai pripažįsta, kad savigyda užsiimantys vyrai dažnai vartoja netinkamas vaisto dozes ir nebūtinai tuomet, kai jiems iš tiesų to reikia.
„Viagra” sukurta, kad padėtų padidinti kraujo antplūdį penyje ir taip švelnintų impotencijos problemą, tačiau ji pradėta naudoti ir „pasilinksminimams”, vaisingumo klinikose, norint palengvinti sėklos išgavimo procedūrą.
Patys sau gydytojai.
Kokio amžiaus, socialinės padėties vyrai Lietuvoje vartoja „Viagrą” ir kitus šios grupės vaistus, kodėl vieniems jie padeda, o kitiems ne, ar visiems tinka? Į DELFI klausimus atsako Lietuvos urologų draugijos pirmininkas, Kauno medicinos universiteto Urologijos klinikos gydytojas-urologas Daimontas Milonas.
D.Milonas: „Viagra” pagerina kraujo pritekėjimą į varpą. Tačiau priežastys, dėl ko ta kraujotaka sutrinka – įvairios. Gali būti, kad tai lemia kraujagyslių problemos, bet gali būti ir psichologinės problemos.
Vis viena, viską lemia centrinė nervų sistema, tad psichologinės problemos – svarbiausios ir kol pacientas jų nesusitvarko, ta funkcija pati normaliai neatsistato.
Kita vertus, jei pavartojus „Viagros” santykiai taps partnerių taps kokybiškesni, natūraliai išaugs žmogaus pasitikėjimas savimi ir tada tą psichologinį barjerą bus lengviau peržengti.
DELFI: Kai kurie „Viagrą” išbandę vyrai teigia, kad ji – neveiksminga. Kodėl?
D.Milonas: Svarbu žinoti, kad ne visus vienodai veikia vaisto dozės. Aišku, „Viagros” vartojimas ribojamas žmonėms, kurie serga kardiologinėmis ligomis ir geria kraujotaką gerinančius vaistus.
Tačiau kad kitiems būtų šalutinių poveikių ar alerginių reakcijų, neteko susidurti.
DELFI: Tai kodėl šis vaistas – receptinis?
D.Milonas: Kiek žinau, parduodamas ir be jo. Pats nesu bandęs, tačiau pacientai, kai klausiu, ar reikia recepto, sako, kad ne, nes nusipirkti „Viagros” vaistinėse nėra jokių problemų.
DELFI: Ar teigtume, kad šito vaisto atsiradimas išsprendė vyrų lytinio gyvenimo problemas?
D.Milonas: Problemų tai neišsprendė, nes vargu ar koks nors vaistas gali visiškai išspręsti problemas. Tačiau „Viagra” – vienas iš vaistų, kurie padeda jas spręsti. Ją skiriame po kai kurių operacijų, kad būtų paankstintas grįžimas į lytinį gyvenimą, kitais atvejais.
Nedrįsčiau sakyti, kad tas vaistas netinkamas – ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje jis yra pagrindinis erekcijos sutrikimus gydantis medikamentas. Dar naudojama „Levitra”, „Cialis”, kurie taip pat turi panašų poveikį ir yra tos pačios grupės vaistai.
DELFI: Moterys patiria spaudimą kone iki mirties puikiai atrodyti, būti jaunatviškos ir seksualios. Reikalavimai vyrų pajėgumui taip pat labai sukilę. Ar tai neskatina vyrų vartoti potenciją gerinančių vaistų, nors natūraliai su amžiumi lytinis pajėgumas silpsta?
D.Milonas: Natūralu, su amžiumi jis silpsta. Tai dėsnis, kurio mes, vyrai, niekaip neišvengsim. Su amžiumi kalkėja kraujagyslės, prastėja kraujotaka, su amžiumi keičiasi lytinis potraukis. Natūralu, kad bėgant metams viskas tik blogėja, geryn neina.
Tačiau, aš manau, lytiniai santykiai gyvenimo kokybei iš tiesų labai reikšmingi. Ir vyrai, kurie nori būti pakankamai pajėgūs, aktyvūs ir gali turėti lytinių santykių, jaučiasi geriau.
DELFI: Vaistai pratęsia jaunystę?
D.Milonas: Kažkuria prasme, taip. Jie padeda išlaikyti kiek įmanoma normalius lytinius santykius, pailgina vyriškumo periodą ir juos, jei reikia, reikia naudoti.
Tai ypač aktualu tuomet, kai partnerė pasiruošusi lytiniams santykiams, o vyras jau to natūraliai negali daryti. Žmonės ieško išeičių ir vienas iš būdų – tokie vaistai.
DELFI: Ar jums teko susidurti su pacientais, kurie potenciją didinančių vaistų prašo ne dėl erekcijos sutrikimų, o dėl supermeniškumo komplekso, siekdami išskirtinio pajėgumo?
D.Milonas: Sunku pasakyti, ar pacientas normaliai pajėgus ar tik apsimeta. Įvertinti lytinį pajėgumą – labai sudėtinga. Yra daugybė klausimynų, tačiau visi jie – subjektyvūs. Kaip pacientas atsako į klausimus, priklauso nuo jo sąžinės.
Tačiau jei žmogus sako, kad jam nepakanka to, ką turi, norėtų pagerinti savo santykius, reikia bandyti tai daryti.
DELFI: Kas pagrindiniai potenciją gerinančių vaistų vartotojai?
D.Milonas: 40, 50, 60 metų perkopę vyrai. Amžius labai įvairus, tačiau vyresniems sunku apie tai kalbėti. Dažnai 70 metų turintis žmogus, kai pradedi klausinėti apie intymius dalykus, sako, kad tai – nebe jo amžiui.
Dažniausiai jie patys save nurašo. Tuomet reikia labai gerai žinoti, ar žmogui reikia potenciją didinančių vaistų, ar pajėgi ir to norinti jo partnerė.
DELFI: Ar moterys į jus kreipiasi dėl partnerių pajėgumo problemų?
D.Milonas: Ne, apie tai per savo praktiką su moterimis neteko kalbėtis. Gali būti, kad jos tą problemą, jeigu ji aktuali, aptaria su ginekologais ar seksologais.
DELFI: Kiek procentų vyrų „Viagrą” ir kitus potenciją gerinančius vaistus „pasiskiria” patys?
D.Milonas: Suskaičiuoti, kiek iš karto eina į vaistines, būtų labai sunku, o gal net neįmanoma.
Vis dėlto, taupant savo sveikatą ir pinigus patarčiau vadovautis ne reklama, nuogirdomis, o visų pirma pasitarti su gydytoju. Drauge išsiaiškinti, ar tikrai reikia vaistų, ar jie gali, ar negali padėti.
O gal potencija sumažėjo ne dėl fiziologinių, o dėl visai kitų problemų, kurias pirmiau reikia išspręsti.
DELFI: Tačiau jūsų ir kolegų atliktas tyrimas parodė, kad vyrų savigyda Lietuvoje – labai populiari.
D.Milonas: Taip. Labiausiai vyrus veikia urologinių ir kitų vaistų reklama.
Kadangi lytiniai santykiai – jautri sritis, apie sunkumus vyrai pasikalba su artimiausiais draugais ir bičiuliais, kurie pasipasakoja, kas ką yra pabandęs. Taip žmonės pasidalija informacija, tačiau siūlyčiau visų pirma apie tai kalbėtis ne su bičiuliais, o su šeimos gydytoju, urologu ir tik tada eiti į vaistinę ir bandyti spręsti problemas.
Kalba su pacientais nelengva, apie intymaus gyvenimo sunkumus vyrai nepuola atvirauti. Tokiais atvejais reikia labai atsargiai prieiti prie žmogaus, pasiekti, kad jis pasitikėtų gydytoju, nes tik tada pasisakys, kad reikia papildomos informacijos.
DELFI: Kokio amžiaus, socialinės padėties, kaimo ar miesto vyrai atviresni?
D.Milonas: Su jaunais vyrais lengviau, jie iš karto būna atviresni. Vyresniems pacientams reikia daugiau laiko, jeigu jie pirmą kartą mato daktarą, nelabai ir puls atvirauti. Norint išsiaiškinti, ar žmogus turi lytinio gyvenimo problemų, galima tai padaryti, tačiau ne per pirmą ar antrą vizitą.
Tiek mieste, tiek kaime gyvenantiems vyrams svarbu turėti normalius santykius. Tačiau aukštesnis išsilavinimas, natūralu, leidžia laisviau kalbėti, nes žmonės jau būna pasiskaitę apie sutrikimus, gydymo būdus. Su mieste gyvenančiais vyrais gal kiek lengviau, tačiau jei užmezgamas geras kontaktas, ne taip svarbu, kur žmogus gyvena.
F.Taunytė: gyvenimo kokybė – sukietėjęs organas?
Jaunystės eliksyrų kai kas ieško visą gyvenimą, tačiau gydytojos F.Taunytės žodžiais, tai – šarlatanizmas. „Atrodo, kad jaunystė – tai tik lytiniai santykiai ir lakstyti akis išvertus paskui mergas arba atvirkščiai”, – sakė DELFI pašnekovė.
Jaunas damas turintiems garbaus amžiaus vyrams F.Taunytė siūlė ne „Viagrą”, o išsivaryti piktąją seksualinę dvasią, grįžti pas laukiančias žmonas ir toliau ramiai sau gyventi.
„Lytinis pajėgumas turi silpti. Apie 40 metų jis nusistovi, apsilpsta ir tegu toks būna. Tai – vienas iš gyvenimo dėsnių”, – kartojo gydytoja.
Paprašyta paaiškinti, kodėl, jeigu galima pagerinti gyvenimo kokybę, to nepadaryti, publicistė piktinosi: „Kokia kokybė?! Jei lytinis organas sukietės tai jau kokybė? Kas ir kur ten pagerės? Kvaila, kad viskas nukreipiama tik į seksualinę sferą ir tik apie tai kalbama. Rašydama knygą kaip tik šnekėjau su vaikais. Pasakojo, kad jau nuo ketvirtos klasės jiems pradedama aiškinti, kaip, kur ir ką užmauti”.
Gydytojos žodžiais, 25 metų vyras impotentas labai dėl to pergyvena, tačiau „jeigu 13 metų pradėjo – ko norėti?”
Stručių patinas gyvena 70 metų, tačiau jau 40-ies pabaigia seksualinį gyvenimą ir ramiai slampinėja po dykumą. F.Taunytės nuomone, vyrams irgi reikia taip daryti.
„Nereikia tyčiotis iš senatvės – tai pats garbingiausias amžius. Tada nereikės ir staipytis. Nieko nėra kvailiau už pasileidusį senį ar bobą. Jei 90-metis pasidarė vaiką, tai reikia duoti jam į kilį, nes daro ne savo darbą: 40-metis jį būtų atlikęs daug geriau”, – sakė DELFI pašnekovė.
Gydytoja priminė keturis amžiaus tarpsnius – vaikystę, jaunystę, brandą ir senatvę, kurie turi būti vienodai gerbiami, o senatvė – labiausiai.
„Kinijoje didžiausias komplimentas, jei vienas kinas kitam sako, kad atrodo daug vyresnis negu yra iš tikrųjų. Reiškia, jis – protingesnis, gudresnis ir visokiomis kitomis prasmėmis geresnis.
Pas mus visiškai nepripažįstama senatvė, todėl visaip stengiamasi, lakstoma liežuvius iškišus, ryjami vaistai – vien dieną raminamieji, kitą dieną „Viagra”, viskas susimaišo, o nuo to tik nemalonumai”, – sakė populiarių knygų autorė, pridurdama, kad vaistų iš viso reikia vartoti maždaug 80 proc. mažiau, negu dabar visi vartojame.