Viagra Moterims Poveikis



MOTERIŠKA VIAGRA PASIRODĖ PREKYBOJE.
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) prekyboje pasirodė pirmoji moteriškoji viagra.
Tai pirmasis toks oficialiai pripažintas medikamentas moterims pasaulyje. Tiesa, jį šiuo metu JAV galima įsigyti tik gavus gydytojo receptą.
Maisto ir vaistų tarnyba moteriškąją viagrą patvirtino rugpjūtį. Dėl šio medikamento derybos ir bandymai tęsėsi kelerius metus.
Tačiau kritikai teigia, kad moterys vis tiek yra diskriminuojamos, nes joms skirtas medikamentas veikia tik smegenis, o vyriškasis – tiesiogiai lytinius organus.
Be to, moteriškoji viagra turi didesnį šalutinį poveikį, pavyzdžiui, nuo jos gali padidėti kraujospūdis arba galima nualpti.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS.
Kaip išsaugoti seksualinę trauką gimus vaikui?
Ką profesija sufleruoja apie seksualinį temperamentą?
Neįmenama moterų orgazmo mįslė.
Renginys “Alumnų idėjos ir istorijos”
R. Požerskio fotografijų paroda „Bangladešo vaikai“
A lyga: „Stumbras“ – „Jonava“ 4:0.
Vilniečiai džiaugiasi pavasario saule.
Maskvoje užsiliepsnojo prekybos centras.
Žurnalo redaktorius ir leidėjas buvo teatro artistas, šaulys Stasys Šiugžda (g. 1908 m. gruodžio 13 d. Kaune, mirties data nežinoma). Gimimo data šiam veikėjui buvo labai svarbi, nes dėl jos ištaisymo (norėdamas įsidarbinti) S.Šiugžda pirmą kartą susidūrė su teisėsauga, taip pasirinkdamas jį klystkeliais nuvedusį gyvenimo kelią.
Julius Tamošiūnas mini, kad S.Šiugždos redaguojamas "Moters magazinas" pasirodė 1933 m. ("Lietuviškų periodinių leidinių bibliografija", 1832–1982 / Julius Tamošiūnas. – Kaunas, 1991, p. 317), tačiau šie metai nurodyti galbūt dėl korektūros klaidos. 1933 m. išleisto "Moters magazino" Lietuvos bibliotekose nėra, o S.Šiugždos biografijos faktai netiesiogiai patvirtina prielaidą, kad pirmas ir vienintelis "Moters magazino" numeris pasirodė 1937 m., o ne 1933 m.
Kauno regioniniame valstybės archyve saugomi dokumentai liudija, kad S.Šiugžda 1933 m. spalio 1 d. buvo paleistas iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo, kuriame 1932–1933 m. atliko bausmę už kelis nusikaltimus (KRVA, f. 66, ap. 1, b. 2742, l. 1–6; b. 44663, l. 1–2, dokumentai pridėti prie S.Šiugždos paso kortelių). Tik 1934 m. lapkričio mėnesį gavęs naują pasą vietoje dokumento, sunaikinto 1928 m. dėl galimo gimimo datos ištaisymo, S.Šiugžda 1933 m. dar negalėjo užregistruoti žurnalo leidybos (nebent nelegaliai, kas šiam veikėjui būtų būdinga).
Buvusiam artistui S.Šiugždai atliekant bausmę Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, jis buvo pašieptas, kad rašo knygą apie grimavimąsi, kurioje būsiąs skyrius "Grimo reikšmė įlindus į svetimą butą" ("Dienos naujienos". – 1932, rugs. 12 (Nr. 267), p. 3). 1935 m. S.Šiugžda iš tikrųjų išleido knygelę moterims "Kaip tapti gražia", pasirašytą inicialais St.Š. Šią knygelę (kurios KAVB nėra, vienintelis jos egzempliorius yra Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje) išleido galbūt fiktyvi leidybos bendrovė "Konvalija".
Tęsiant panašaus profilio nelegalią leidybą 1937 m. birželio 12 d. C.Kagano spaustuvėje buvo išspausdintas dar vienas S.Šiugždos redaguotas žurnalas "Moters magazinas".
Žurnalas "Moters magazinas" pirmiausia patraukia viršeliu su žavia rūkančia moterimi, nukopijuota iš žurnalo "Kinas", o pastarasis tikriausiai nukopijavo iš kažkurio užsienio žurnalo.
Užrašas "Konvalijos leidinys" jame buvo užtušuotas ir jį pakeitė kitas – "Leidėjas St. Šiugžda". Apie šį žurnalą ir jį leidusią komandą netrukus sužinome iš kriminalinės kronikos. Klaipėdoje buvo suimti "Moters magazino" leidėjai S.Šiugžda, Juozas Strazdas, Narcizas Žičkus ir Teklė Sebastijanauskaitė, išgarsėjusi kaip moteris, persirengusi vyru bei viliojusi pinigus iš merginų žadant jas vesti. Visi šie asmenys jau buvo žinomi teisėsaugai. Jie buvo suimti, nes žurnale "Moters magazinas" reklama buvo panaudota be firmų leidimo ir pinigų viliojimas iš Klaipėdos firmų reklamai kitame žurnalo numeryje buvo neteisėtas.
"Vakarų" laikraštyje buvo paskelbta, kad Lietuvos saugumo policijai suėmus minėtus spaudos aferistus, iš jų konfiskuota 470 "Moters magazino" egzempliorių ("Vakarai". – 1937, liep. 22 (Nr. 167), p. 8). Tai, kad S.Šiugžda po šio suėmimo prie žurnalo leidybos nebegrįžo, liudija žinutė apie jo įsilaužimą (tais pačiais 1937 m.) į Plungės geležinkelio stoties bufeto kasą, po kurio S.Šiugžda buvo nuteistas kalėti pusantrų metų sunkiųjų darbų kalėjime ("Vakarai". – 1938, kov. 14 (Nr. 60), p. 4).
Žurnalas "Moters magazinas" pirmiausia patraukia viršeliu su žavia rūkančia moterimi, nukopijuota iš žurnalo "Kinas" (Kinas. – 1934, gruod. 1 (Nr. 1), p. 11), o pastarasis tikriausiai nukopijavo iš kažkurio užsienio žurnalo.
Suintriguoja ir žurnalo turinys: "Moters magazinas" – pramoginis skaitalas su pretenzija į moters gyvenimo vadovą. Jame rašoma, kaip turi elgtis, puoselėti savo grožį, rengtis, mylėti, tausoti sveikatą ir ilsėtis moteris, kad būtų gerbiama, mylima bei užkariautų vyro širdį, laimingai ištekėtų, būtų graži ir laiminga savo vyro pašonėje.
Moteris turi taip elgtis, taip save prižiūrėti, taip rengtis, taip mylėti, kad patiktų ir įtiktų vyrui. Žinoma, šiuolaikiška moteris gali net skraidyti, kaip kokia A.Liorentaitė, bet vis tiek turi žinoti savo vietą, kad nesiveržtų ten, kur vyras dėl savo kvailumo ją įsileido (pvz., į Seimą). Dauguma patarimų, išvadų, gyvenimo pavyzdžių, nuotraukų paimta iš užsienio gyvenimo, tikriausiai surinkta iš įvairių užsienio ir lietuviškų leidinių, tik kelios nuotraukos yra iš Lietuvos ("Paukščių piliakalnis", "Moterų vila Palangoje", "Sportininkės žygiuoja", Stepu Jokna įvardyto artisto Stepo Juknos portretas).
Medžiaga iš Lietuvos panaudota ir skyreliams apie sveikatą bei poilsį. Rašant apie moterų sveikatą reklamuota dr. Antano Gylio privati klinika, įvardyta kaip "šių dienų natūralaus gydymo įstaiga".
Žurnale surašyti poilsio Palangoje pranašumai, tačiau jeigu kam nors šis poilsis per brangus, gali ilsėtis ir Klaipėdos krašto kurortuose. Žurnalas "Moters magazinas" dėl leidinio turinio ir dėl formos – kompiliacinis, taigi sudėtinga vertinti leidėjų gebėjimus. Aišku, kad visuomenei buvo reikalingas žurnalas, kuriame moterys galėtų rasti ir perskaityti daug įdomių minčių. Jeigu būtų išleisti nors keli žurnalo numeriai, galėtume atsakyti, ar leidinys turėjo savo skaitytoją. Deja, tik vienas "Moters magazino" leidimas buvo abejotinos reputacijos redaktoriaus ir leidėjo S.Šiugždos bandymas leisti populiarų žurnalą moterims.
Gaisras angare S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje kilo apie 6.30 val. Angaras išdegė įgriuvo jo stogas.
Sudegusio angaro antrame aukšte rasta augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotinė, kuri buvo sudėta į stiklainius ir polietileninius maišus.
Sulaikytas 1958 metais gimęs vyras, kuris uždarytas į areštinę.
„Pas mus į vaikų dienos centrą paprastai ateina vaikai, kurie ne tik turi specialiuosius poreikius (ir dažnai – ne vieną) , tačiau ir gyvena šeimose, kurios nesugeba išmokyti jų netgi elementariausių socialinių įgūdžių, nes tėvai patys tų įgūdžių paprasčiausiai neturi, – pasakoja Klaipėdos maltiečių vaikų dienos centro vadovė Loreta Jurkuvienė. – Šie vaikai ne tik nemoka naudotis šaukštu ir šakute prie stalo, tačiau taip pat nežino paprasčiausių dalykų: kaip išsivalyti dantis, užsirišti batus, užsisegti sagas, užtrauktuką. Jie taip pat nesupranta, kodėl einant į lauką reikia užsidėti kepurę ir pirštines, nes jiems niekas to šeimoje nepaaiškino. Dėl savo kitokios išvaizdos Dauno sindromą turintys mažyliai kasdien kenčia bendraamžių ir praeivių patyčias, su jais į viešumą išeiti vengia netgi tėvai. Specialiųjų poreikių turintys vaikai nemoka net žaisti, nes su jais niekada niekas nežaidė. “
Specialiųjų poreikių vaikai.
Kas gi tie specialieji poreikiai, kodėl jų turintiems vaikams būtinas specialus ugdymas?
Specialiųjų poreikių turintis vaikas – tai vaikas, kuris dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų gali ribotai dalyvauti ugdyme ir visuomenės gyvenime.
Specialiojo ugdymo šiems vaikams reikia todėl, kad jie skiriasi nuo daugumos vaikų vienu ar keliais tokiais požymiais: jie gali turėti įvairiapusių raidos, genetinių, mokymosi, emocinių ir elgesio sutrikimų, ir kt.
Specialiųjų poreikių vaikams būtinas specialus mokymas, atitinkantis jų savitas mąstymo, psichomotorikos ir fizines savybes, sensorinius bendravimo gebėjimus, socialinį elgesį, sutrikimų pobūdį.
„Dirbti su tokiais vaikais yra tikrai nelengva, – sako Loreta. – Jie ne tik neturi elementarių socialinių įgūdžių, tačiau taip pat labai jautriai reaguoja į aplinkinių jiems siunčiamus emocinius signalus, į kuriuos kiti gal nekreiptų dėmesio. Kas nors ne taip į jį pažiūrėjo – jau iš karto konfliktas! O konfliktus šie socialinių įgūdžių neturintys vaikai yra įpratę spręsti jėga, nes kad kitaip juos būtų galima išspręsti jie tiesiog neįsivaizduoja. Kai tokius vaikus ištinka afekto būsena, juos suvaldyti yra tikrai labai sunku, nes tokiais momentais jie turi nepaprastai daug jėgos. Todėl viena iš labai svarbių mūsų centro veiklos krypčių – mūsų auklėtinių mokymas, kaip suvaldyti emocijas ir nuraminti pirminę agresiją ir taikiai išspręsti atsiradusią problemą. “
Klaipėdos maltiečių dienos centras specialiųjų poreikių vaikams.
„Įkurti tokį centrą svajojau jau keletą metų, – pasakoja Loreta Jurkuvienė. – Mačiau, kad jo labai reikia ne tik vaikams, tačiau ir jų tėvams. Mano lūkesčiai pasiteisino, mūsų centras tikrai yra populiarus. Jau dabar turime didžiulę eilę norinčių į jį patekti.“
Maltiečių vaikų dienos centras įsikūręs Klaipėdos Litorinos mokykloje. Jį dabar lanko 17 vaikų, kurie ateina čia po pamokų.
„Vienų jų tėvai palikti namuose negali, nes mažyliai nėra atsakingi už savo poelgius, todėl jie lieka pas mus iki pat vakaro, – pasakoja Loreta. – Kiti tėvai, netgi ir būdami kartu, nesugeba pasirūpinti savo vaikais, nors tėvų teisės ir nėra jiems apribotos.“
Darbui su vaikais Klaipėdos maltiečių dienos centre darbuotojų yra pakankamai: pagrindiniai yra 3 darbuotojai, ir 7–8 savanoriai, kurie visada šalia. Taip pat ateina padėti Klaipėdos jaunieji maltiečiai.
Pasak Loretos, vietos pakanka, nes patalpų yra ne viena. Jose vaikai užsiima skirtinga veikla arba kartu susitinka bendriems užsiėmimams.
„Gerai pažįstame savo vaikus ir jų sugebėjimus, todėl stengiamės kiekvienoje grupėje surinkti vaikus, kurių sugebėjimai yra panašūs, kad nei vienas nesijaustų esąs mažiau gabus ar nesugebantis ko nors padaryti, – sako Loreta. – Darbas komandoje, buvimas kolektyvo dalimi yra šiems vaikams ypatingai svarbus ir reikalingas įgūdis, kurio šeimoje jie paprasčiausiai nėra įgiję. “
Pasak Loretos, tėvai dažnai nenori užsiimti su specialių poreikių vaiku ir jį ugdyti, nes tai sunku ir užima daug laiko. Dažniausiai stengiamasi juo atsikratyti, duodant kokį nors žaislą ir išsiunčiant į atskirą kambarį.
„Dažniausiai specialių poreikių vaikas šeimoje yra nepatogus, nes jis yra kitoks, keliantis papildomų rūpesčių, – sako Loreta. – Todėl tėvai dažnai palieka juos vienus, svarbu, kad tik ramiai sėdėtų. Duoda jiems kažkuo užsiimti – planšetę, kompiuterį ir palieka tame virtualiame pasaulyje. Jeigu ypač tai būna ne pirmas vaikas šeimoje, tokius specialių poreikių turinčius vaikučius tėvai linkę nustumti: „Tu tik, vaikeli, tyliai pabūk, nekelk niekam rūpesčių. “, o dėmesį šeimoje skiria kitam, sveikam vaikui. Tačiau juk ir tam nustumtajam specialių poreikių turinčiam vaikučiui irgi norisi ir dėmesio, ir rūpesčio, ir šilumos, ir meilės, ir apkabinimų, o šeimoje jis to negauna. “
O realaus pasaulio potyrių tokie vaikai praktiškai nelabai ir turi galimybių patirti.
Problemos prasideda tada, kai jie ateina į mokyklą, į bendruomenę, kur reikia bendrauti, bendradarbiauti, dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę, kažką atlikti.
Tada jie pamato, kad to padaryti nesugeba.
Išskirtinis Klaipėdos maltiečių vaikų dienos centro bruožas yra tas, kad jame dirba specialiai apmokyta Loretos kalytė Kleopatra, kurią visi centro vaikai labai myli. Tai, kaip teigamai ji gali paveikti netgi didžiausią stresą ir pyktį patyrusį vaiką, Loreta įsitikino ne kartą.
„Atsimenu, kartą buvo konfliktas klasėje ir reikėjo vieną vaiką išvesti, – pasakoja Loreta. – Mes trys suaugusieji jį atsivedėme į mano kabinetą, kur tuo metu nieko nebuvo, tik mano terapinė kalytė Kleopatra. Berniukas buvo labai įsitempęs, į nieką nereagavo, akys stulpu, stovėjo drebėdamas, kaip stabo ištiktas. Kai pas mane kabinete jį paliko, galvojau ką man daryti? Iš tikro išsigandau, galvojau bus negerai, nes jis prieš tai spardėsi, drąskėsi klasėje, vos pavyko išvesti. Buvo baisu. Kaip spirs jis mano Kleopatrą šalin, galvojau, viskas, nebeturėsiu šuns. Tačiau kalytė po truputį prisislinko prie berniuko, po to prisiglaudė. Paprašiau, kad jis pamaitintų ją skaniukais. Berniukas padvejojęs pasiėmė tuos skanėstus, pasisodino kalytę šalia ir pradėjo maitinti. Kartu jie atrodė lyg didžiausi draugai. Dar po kiek laiko berniukas atsisėdo ant žemės, apsikabino Kleopatrą ir apsiverkė. Supratau, kad mano kalytė jam buvo tuo metu vienintelis artimas padaras pasaulyje, kuris jį suprato ir jautė jam draugiškumą. Po kiek laiko berniukas nusiramino, nustojo verkti ir grįžo į klasę. Galimybė turėti terapinį šunį mokykloje mums yra nepaprastai vertinga. Pabūti su Kleopatra ir su ja pažaisti vaikams yra didžiausia laimė, motyvacija stengtis, daryti, klausyti mokytojų, nes tik gerai elgiantis galima nusipelnyti ateinant šuniuko į svečius. “
Pasak Loretos, visi Klaipėdos maltiečių dienos centro darbuotojai ir savanoriai labai stengiasi padėti centrą lankantiems vaikams, mato šiame darbe ypatingą prasmę.
„Šiems vaikams teko gyvenime ypatingai sunki našta – gimti kitokiems, būti nemylimiems, atstumtiems, kasdien kęsti aplinkinių nesupratimą ir patyčias, dažnai netgi nesuprantant, dėl ko iš jų yra tyčiojamasi, – kalba L. Jurkuvienė. – Visa tai jiems teks iškęsti, už juos to niekas nepadarys. Tačiau iš savo pusės privalome padaryti tai, ką galime – juos pamokyti, paaiškinti, priglausti, kaip tikrus savo vaikus. Juk viso to jie tikrai niekur kitur negaus. “
Klaipėdos maltiečių vaikų dienos centras yra vienas iš 14-os vaikų dienos centrų, kurios maltiečiai turi Lietuvoje. Visų šių centrų tikslas vienas – suteikti mažyliams kuo daugiau šilumos ir rūpesčio, kurie jie taip stokoja savo šeimose.
Jeigu galite – padėkite maltiečių misijai, skirkite savo 2 proc. nuo GPM pagalbai mūsų visuomenės silpniesiems.
Policijos departamento duomenimis, avarija apie 23 val. įvyko kelio Mažeikiai-Skuodas 25-ame kilometre.
Automobilis „Opel Vectra“, kurį vairavo 1976 metais gimusi moteris, partrenkė ir mirtinai sužalojo kelio važiuojamąja dalimi ėjusią 1967 metais gimusią pėsčiąją.
J. Shimkus tvirtai parėmė Lietuvos tikslus artėjančiame NATO viršūnių susitikime. Lietuva siekia užsitikrinti JAV ir kitų sąjungininkų paramą savo interesams, tokiems kaip efektyvi NATO pastiprinimo Baltijos valstybėms strategija krizės atveju, regioninė oro gynyba, realias grėsmes atitinkantys detalūs gynybos planai ir greitas sprendimų priėmimas.
Susitikime kalbėta ir dėl JAV suskystintųjų dujų eksporto, kuris Lietuvai labai reikšmingas siekiant užsitikrinti saugų, diversifikuotą dujų tiekimą ir eliminuoti Rusijos įtaką šalies politiniams procesams. Per Klaipėdos terminalą Lietuva viena pirmųjų pradėjo tiekti JAV dujas. Prezidentės vizito Vašingtone metu „Klaipėdos nafta“ pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą su JAV įmone „Freeport LNG“, kuris atveria naujų SGD tiekimo galimybių ateityje.
D. Grybauskaitė su Kongreso nariu taip pat aptarė bendradarbiavimą kovos su priešiška propaganda, kibernetinio saugumo srityse, sankcijas Rusijai. Kongresas praeitų metų rugpjūtį priėmė Sankcijų įstatymą, kuris numato galimybes griežtinti sankcijas Rusijai.
Kongreso vaidmuo itin svarbus priimant sprendimus tiek dėl tiesioginės JAV karinės, tiek finansinės paramos Baltijos valstybių gynybai. Būtent Kongresas teikia galutinį patvirtinimą skiriant finansines lėšas Europos atgrasymo iniciatyva. Tai finansinė programa, skirta užtikrinti JAV karių ir technikos dislokavimui Europoje, vykdyti pratyboms ir gerinti karinę infrastruktūrą.
Šiemet JAV trečdaliu padidino šios programos finansavimą jai skirdama 4,7 mlrd. dolerių. Kitąmet Europos atgrasymo iniciatyvai numatomos dar trečdaliu didesnės lėšos.
Kongresmenas J. Shimkus vadovauja Atstovų rūmų Baltijos valstybių draugų grupei, kuri vienija 74 narius ir prisideda prie visoms Baltijos šalims svarbių klausimų kėlimo JAV parlamente. Už nuopelnus Lietuvai kongresmenas apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
Automobilis 7.15 val. sprogo Naftininkų gatvėje esančio daugiabučio kieme. Po sprogimo užsidegė dar du automobiliai.
Sprogimo metu žmonės nesužaloti.
Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad dvejus metus sparčiai brangęs būstas didžiuosiuose šalies miestuose šiemet neturėtų dar labiau brangti, kainos išliks stabilios.
Jeigu 2017-aisiais gyventojai aktyviai pirko nekilnojamąjį turtą, pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad sandorių skaičius šiek tiek mažėja. Pasak „Ober–Haus“ eksperto Sauliaus Vagonio, aktyvumas nesikeičia tik Kaune, kur kainos išsilaiko ganėtinai aukštos. Tuo metu sostinėje kai kuriuose rajonuose naujų butų kainos ėmė mažėti. Taip pat Vilniuje nesikeičia ir nuomos kainos. Kaune ir Klaipėdoje – atvirkščiai, dėl išaugusios paklausos ir mažos pasiūlos nuoma pasidarė brangesnė.
Skaičiuojama, kad nekilnojamojo turto kainos auga lėčiau nei žmonių pajamos.
Ugniagesių paros suvestinėje rašoma, kad šiek tiek po 20 val. buvo gautas pranešimas apie Romainiuose, Lukštinės g. 1 degančią plovyklą.
Atvykus ugniagesiams, liepsnojo privačioje valdoje ūkiniame pastate įrengtos automobilių plovyklos stogas.
Pastatas medinis, karkasinis, skardintas. Nuardyta dalis stogo ir sienų pertvarų.
Šeima į savivaldybės nupirktą socialinio būsto statusą turinčią sodybą įsikėlė prieš mėnesį, dar trims šeimoms po tokią sodybą planuojama nupirkti artimiausiu metu. Iš viso į tokį būstą keltis panoro devynios iš pusšimčio socialinio būsto laukiančių šeimų.
„Patiems auginant daržoves, vištas, o galbūt ir karvę, ugdomi įgūdžiai ir gebėjimai. Turimas ūkis priverčia žmones dirbti, taip atsiranda ir suvokimas, kad pinigus reikia užsidirbti“, – sako rajono meras Algirdas Vrubliauskas.
Penkis vaikus turinti šeima, atsikrausčiusi į naująją sodybą, čia atsigabeno ir anksčiau augintus gyvulius, planuoja jų įsigyti daugiau.
Alytaus rajono savivaldybė kol kas šalyje yra vienintelė, kaip socialinius būstus perkanti ne butus, o sodybas.
Šešiais balsais prieš penkis teisėjų priimtas sprendimas reiškia, kad L. I. Lula da Silva, buvęs visų populiariausias Brazilijos vadovas ir spalio 7-ąją vyksiančių prezidento rinkimų favoritas, gali būti suimtas artimiausiomis dienomis.