MOTERIŠKA VIAGRA PASIRODĖ PREKYBOJE.
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) prekyboje pasirodė pirmoji moteriškoji viagra.
Tai pirmasis toks oficialiai pripažintas medikamentas moterims pasaulyje. Tiesa, jį šiuo metu JAV galima įsigyti tik gavus gydytojo receptą.
Maisto ir vaistų tarnyba moteriškąją viagrą patvirtino rugpjūtį. Dėl šio medikamento derybos ir bandymai tęsėsi kelerius metus.
Tačiau kritikai teigia, kad moterys vis tiek yra diskriminuojamos, nes joms skirtas medikamentas veikia tik smegenis, o vyriškasis – tiesiogiai lytinius organus.
Be to, moteriškoji viagra turi didesnį šalutinį poveikį, pavyzdžiui, nuo jos gali padidėti kraujospūdis arba galima nualpti.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS.
Kaip išsaugoti seksualinę trauką gimus vaikui?
Ką profesija sufleruoja apie seksualinį temperamentą?
Neįmenama moterų orgazmo mįslė.
Filmo „Trys milijonai eurų“ premjera.
Ledo ritulys: „Kaunas Hockey“ – „Juodupė“
Kraujo donorystės akcija.
Apdovanoti Konstitucijos egzamino nugalėtojai.
Gaisras R.Kalantos gatvėje.
Susitikime su klaipėdiečiais R.Požerskis pristatys savo fotografijų ciklą „Lietuvos senamiesčiai 1974–1985“, plačiau papasakos apie to laikotarpio Klaipėdą, fotografo santykį su miestu.
„Keičiasi kartos. Vaikai gimsta, žaidžia, išmoksta gyventi tarp namų ir gatvių, po mažu dangaus lopinėliu. Mūro kvadratas žmogų atpratina mylėti gamtą. Plytos, gatvės, šaligatviai, šviestuvai, telefonų būdelės, bažnyčių bokštai (kai kurie be kryžių) žmogų vis skubina, verčia sparčiau judėti. Pagreitis didėja ir tampa. vis agresyvesnis. Išsitiesti pievelėje, įkvėpti žolės kvapo, aprėpti akimis bekraštį dangų, susilieti su pilka žeme. Pajusti miesto pulsą, jo esmę, suvokti savo vietą gyvenimo džiugesyje. Visa tai ir yra senamiesčio fotografija“, – rašė savo dienoraštyje R.Požerskis 1976-aisiais.
„Čia, R.Požerskio pamatytoje Klaipėdoje, nėra mūsų individualiojoje geografijoje įdaigintų bažnyčių, paminklų ar net barų iškabų. Jų vietoje – nimfetės žvėrelio veidu šypsena, berniūkščių „mirtinas“ apsikabinimas prie nublokšto dviračio, vaikas su katinuku ant delno, nedrąsūs pirmųjų „meilių“ atspindžiai veideliuose. Tie – įsimylėjėliai dabar geriausiu atveju savo kojomis judantys pensininkai. Ar tuo pačiu grindiniu – šito jau niekada nesužinosime“, – dalijosi mintimis iš parodos rašytojas Rolandas Rastauskas.
Taip pat susitikimo metu autorius klaipėdiečiams pristatys ką tik išleistą fotografijų knygą „Neramūs keliautojai“.
XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje R.Požerskis, po kelerių metų įsiliejęs į žymiausių Lietuvos fotografų gretas, dar buvo Kauno politechnikos instituto studentas ir savo jaunystės dienas leido su grupele bendraminčių, vienijami aistros motociklams, kelionėms ir laisvės idėjoms. 1971–1975 m. R.Požerskis, jo bendramokslis Virgis Lankas, pusbrolis Petras Pocius ir Zenonas Langaitis motociklais keliavo po Lietuvą, kartais išsirengdavo ir į tolimesnes keliones, pavyzdžiui, Taliną. Jaunieji motociklininkai tuomet savęs nesiejo nei su baikerių judėjimu, nei su Kaune gyvavusia hipių bendruomene. Tačiau kelionės, laisvė, kartais romantiška, o kartais dramatiška patirtis kelyje buvo neišvengiamai susiję su tuomete alternatyvia Vakarų kultūra ir jos maištinga dvasia. Romualdas su bičiuliais klausėsi „The Doors“, „Led Zeppelin“ ar „Black Sabbath“, skaitė Jacką Kerouacą, patys siuvosi motociklininkų striukes su „kutosais“, plačius džinsus ir. svajojo apie laisvą Lietuvą, be politinių, ideologinių suvaržymų, be asmens laisvės apribojimų.
Naujojoje knygoje pristatomos fotografijos šiandien atrodo kaip ano meto jaunosios kartos gyvenimo, idealų ir bendros politinės situacijos metafora. Jos pasakoja apie asmeninės bei politinės laisvės siekį sovietmečiu, neramioje XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Tokia nuotraukų interpretacija dabar gimsta dėl laiko nuotolio, tuomečio istorinio konteksto žinojimo, atvaizdo „perkėlimo“ iš asmeninio albumo į knygą, pagaliau – dėl „prigimtinio“ fotografijos gebėjimo kasdienio gyvenimo akimirką paversti iškalbingu apibendrinimu.
R.Požerskis gimė 1951 m. Vilniuje. 1975 m., baigęs tuometį Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. Nuo 1976 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nuo 1980 m. buvo laisvas fotografas ir rengė fotografijas Lietuvos bei užsienio spaudai. 1990 m. R.Požerskis apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. 2004 m. už indėlį į Europos kultūros paveldo puoselėjimą ir saugojimą Vienos universitete Austrijoje jam įteikta mecenato iš Hamburgo Alfredo Toepferio premija. Nuo 1993 m. R.Požerskis – Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros lektorius, nuo 2011 m. –Šiuolaikinių menų katedros profesorius.
R.Požerskio fotografijų paroda „Klaipėdos senamiestis 1976–1985” yra fotografijos parodų ir edukacinių užsiėmimų ciklo „(Ne)būtos istorijos“ dalis. Projektą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Projektą iš dalies remia Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Kuratorius – Darius Vaičekauskas.
Vieną eismo įvykį, kuriame nukentėjo žmonės, sukėlė neblaivus vairuotojas.
Šešiuose įvykiuose buvo sužeisti nepilnamečiai, 5 iš jų – pėsčiųjų perėjose partrenkti vaikai. Per parą įvykiuose daugiausia buvo sužeista pėsčiųjų – 11 žmonių, 10 pėsčiųjų buvo partrenkti pėsčiųjų perėjose, beveik visi šie eismo įvykiai įvyko tamsiuoju paros metu.
Per parą policijoje buvo užregistruota 50 techninių eismo įvykių, kuriuose žmonės sužeisti nebuvo. Keturis tokius eismo įvykius sukėlė neblaivūs vairuotojai. Pareigūnai nustatė 18 neblaivių vairuotojų, 14 iš jų buvo nustatytas didesnis, nei 1,5 prom. girtumas.
Keletas eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės:
7.37 val. Panevėžyje, Smėlynės g. – Aguonų g. sankryžoje, automobilis „Volvo V40“, kurį vairavo 63 m. vyras, važiuodamas šalutiniu keliu ir sankryžoje sukdamas į dešinę, nepraleido jam iš kairės pagrindiniu keliu dviračiu važiavusio 56 m. vyro ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų dviratininkas gydomas ligoninės neurochirurgijos skyriuje.
14.15 val., Telšiuose, S. Daukanto g., 40 m. vyras, važiuodamas automobilį „Renault Traffic“, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje su Turgaus a., susidūrė su automobiliu „Opel Zafira“, kurį vairavo 68 m. vyras. Eismo įvykio metu pastarojo automobilio vairuotojas buvo sužeistas ir gydomas ambulatoriškai.
14.59 val. Kauno r., Samylių sen., Šlienavos k., automobilį „Ford Focus“, vairavęs neblaivaus 49 m. vyras, nesuvaldė automobilio, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Vairuotojui buvo nustatytas 2.41 promilių girtumas.
15.22 val., Kaune, Partizanų g., automobilio „Chrysler Touring“ 50 m. vairuotojas, būdamas visiškai girtas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Neblaiviam vairuotojui buvo nustatytas sunkus, 3,16 prom. girtumo laipsnis, vyras buvo sulaikytas ir uždarytas į policijos areštinę.
Sutemus, 17.54 val. Ukmergėje, Kauno g., 59 m. moteris, vairuodama automobilį „Opel Tigra“, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė 15-metį paauglį, kuris dėl sužalojimų buvo paguldytas į vaikų ligoninę.
20.25 val. Kaune, R. Kalantos g., automobilis „Toyota Corolla“, vairuojamas 49 m. moters, pėsčiųjų perėjoje partrenkė 23 m. pėsčiąjį, kuris dėl sužalojimų buvo nuvežtas į ligoninę. Įvykio metu eismo sąlygos buvo labai prastos, smarkiai lijo, buvo tamsus paros metas, kelio danga šlapia ir slidi.
21.00 val. Kaune, Ateities plente, automobilis „Mercedes-Benz E220“ Vokietijos reg. numeriais, vairuojamas 40-mečio Kirgizijos piliečio, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, dideliu greičiu bandydamas pasprukti, nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į kelio atitvarus, po to į betoninį kelio apšvietimo stulpą, nulauždamas jį ir, galiausiai, susidūrė su tarnybiniu policijos automobiliu „Škoda Yeti“. Eismo įvykio metu nukentėjo policijos automobilyje važiavę policijos pareigūnai, dėl patirtų sužalojimų jie gydomi ambulatoriškai. Pirminiais duomenimis, eismo įvykį sukėlęs vairuotojas buvo neblaivus, tačiau atsisakius pasitikrinti girtumą, vyras buvo pristatytas į medicinos įstaigą.
Policijos departamento duomenimis, 5.42 val. Lvovo gatvėje Vilniuje rastas 1966 metais gimusio vyro lavonas.
Pagal pirminę apžiūrą ir greitosios medicinos pagalbos medikų pateiktus galimus galvos bei dubens kaulų sužalojimus sprendžiama, kad vyras buvo sužalotas automobilio, kuris iš įvykio vietos pasišalino.
Policijos departamento duomenimis, 23.30 val. gautas socialinės darbuotojos pranešimas, kad namuose tėvai vartoja alkoholinius gėrimus ir neprižiūri vaikų.
Nuvykus nurodytu adresu, namuose rasta 1976 metais gimusi moteris, kuriai nustatytas 2,1 promilės girtumas, ir 1971 metais gimęs vyras, kuriam nustatytas 1,73 promilės girtumas, išgertuvių požymių nesimatė.
Namuose buvo penki nepilnamečiai vaikai, kurių jauniausiam penkeri, o vyriausiam – penkiolika, jie perduoti dėdei. Tėvams surašyti administracinių nusižengimų protokolai.
Labiausiai praėjusiais metais išaugo Latvijos centrinio banko vadovo Ilmaro Rimševičiaus atlyginimas – 10 proc. iki maždaug 151 tūkst. eurų per metus, rodo „Bloomberg“ paskelbti duomenys. V. Vasiliausko atlyginimas padidėjo apie 7 proc. iki 89 tūkst. eurų. O Estijos centrinio banko vadovo Ardo Hanssono (Ardo Hansono) darbo užmokestis ūgtelėjo penkiais procentais iki 116 tūkst. per metus.
Didžiausią atlyginimą tarp euro zonos šalių centrinių bankų vadovų gauna Belgijos centrinio banko vadovas – 481 tūkst. eurų. Po jo seka Italijos, Vokietijos ir Olandijos centrinių bankų vadovai. O Europos Centrinio Banko vadovo Mario Draghi (Marijus Dragis) atlyginimas pernai siekė 389 760 eurų.
Policijos departamentas pranešė, kad trečiadienio vakarą apie 21 val. Kaune, Ateities pl., automobilis „Mercedes Benz“, vairuojamas 40 metų Kirgizijos piliečio nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, dideliu greičiu bandydamas pasprukti, nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į kelio atitvarus, po to į betoninį kelio apšvietimo stulpą, nulauždamas jį ir galiausiai susidūrė su tarnybiniu policijos automobiliu „Škoda Yeti“.
Eismo įvykio metu nukentėjo „Škoda“ vairuotojas tarnybos metu uniformuotas blaivus 27 metų Kauno apskr. VPK patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis A.S. ir kartu važiavęs 20 metų vyriausiasis patrulis Č.P., kurie dėl įvairių sumušimų ir nubrozdinimų gydomi ambulatoriškai.
„Mercedes“ vairuotojas dėl kojos sužalojimo gydomas ambulatoriškai, jis pristatytas į policijos komisariatą. Alkotesteriu nustatyti girtumą atsisakė, ligoninėje paimtas kraujo mėginys tyrimui.
Susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė portalui teigė, kad ieškinys dėl buvusio „Automagistralės“ vadovo jau įteiktas teismui, jo suma siekia 173,4 tūkst. eurų.
Pasak patarėjos, prie lėšų iššvaistymo ir daugiau nei 200 tūkst. eurų įmonei padarytos žalos galimai prisidėjusiai buvusiai įmonės buhalterei Birutei Rankauskienei ieškinys tik rengiamas ir artimiausiu metu bus teikiamas.
BNS primena, kad V. Molis ir B. Rankauskienė iš pareigų atleisti liepos pradžioje. Automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis liepą BNS teigė, kad jie atleisti dėl galimo turto iššvaistymo, darbuotojams nemokamų atlyginimų, neteisingai apskaičiuojamų darbo valandų.
Atleisti įmonės darbuotojai apskundė savo atleidimus – V. Molio skundas buvo atmestas, tačiau Darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija rugsėjo pabaigoje nutarė, kad B. Rankauskienė pareigų atleista neteisėtai ir nurodė, kad „Automagistralė“ privalo jai išmokėti kompensaciją – BNS duomenimis, beveik 10 tūkst. eurų už priverstinę pravaikštą bei 23,6 tūkst. eurų kompensaciją.
Spalio pradžioje Susisiekimo ministerija paviešino „Automagistralės“ audito rezultatus, kuriuos susisiekimo ministras Rokas Masiulis pavadino sukrečiančiais. Paaiškėjo, kad įmonei padaryta daugiau nei 200 tūkst. eurų žalos, įmonės vadovybė pirko prabangius automobilius, kūrė fiktyvias pareigas, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų specialisto-sandėlininko padėjėjos, už įmonės pinigus vyko atostogų ir kitaip švaistė pinigus bei siekė asmeninės naudos.
Neskaidrius „Automagistralės“ NT pirkimus tiria Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Balandį teisėsauga pradėjo tyrimą, įtariant, kad „Automagistralės“ vadovai ir vienos didžiausių šalyje kelių ir tiltų statybos bendrovių „Panevėžio keliai“ darbuotojai galėjo piktnaudžiauti kelių remonto viešuosiuose pirkimuose.
verslas@bns.lt, +370 5 205 8521 – Verslo naujienų skyrius.
2014 metais ši džihadistų grupuotė per žaibišką puolimą užėmė beveik trečdalį Irako. Nuo to laiko kariuomenė ir sukarintos pajėgos išstūmė IS kovotojus iš daugiau kaip 90 proc. jų kontroliuotos teritorijos.
Apie 11 val. 41 metų S. A. D. kūnas buvo rastas trijų metrų pločio upelyje Pakumpio kaime. Kūnas buvo iškilęs, plūduriavo apie pusės metro atstumu nuo kranto.
Kūnas ištrauktas į krantą ir perduotas policijos pareigūnams.
Šių metų liepos 24 d. vaikinas, apsimetęs „klientu“ ir susitaręs dėl masažo, pateko į nuomojamą butą sostinės Nidos g., ten dvidešimtmetei masažuotojai įrėmė į smilkinį daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir pareikalavo atiduoti pinigus grasindamas, jei neatiduos, tuomet nušaus.
Nusikaltimo metu iš buto buvo pavogta daugiau nei 500 eurų, laikrodis, auskarai ir kiti daiktai. Rugpjūčio 1 d. apie 18 val. Gerosios Vilties g. į masažu užsiimančios moters nuomojamą butą atvyko klientas.
Patekęs į butą, „klientas“ apsidairė ir, įsitikinęs, kad bute nėra kitų asmenų, nieko nelaukdamas, išsitraukė švirkštą, jį įrėmė moteriai į kaklą ir pagrasino, kad įdurs ir užkrės AIDS, pareikalavo atiduoti pinigus. Pavogęs 140 eurų, jis pasišalino.
Dėl šių sunkių, nusikaltimų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai greitai išsiaiškino, kad plėšimus padarė ankščiau jau ne kartą už vagystes ir plėšimus teistas dvidešimt vienerių metų vilnietis D. M.
Jis kurį laiką slapstėsi nuo policijos, o rugsėjo mėnesį įkliuvo kriminalistams per surengtą pasalą šalia „Siemens“ arenos. Sulaikant jis su savimi turėjo daiktą, specialiai pritaikytą kūnui žaloti, bet juo pasinaudoti nespėjo, nes žaibiškai buvo surakintas antrankiais. Iškart po sulaikymo kriminalistai aptiko ir ginklą, kuriuo buvo grasinama ‒ jis buvo paslėptas statybinių atliekų krūvoje, Vilniaus g. statybvietėje.
Įtariamasis laukia teismo izoliuotas nuo visuomenės Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas už padarytą ginkluotą plėšimą numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dešimties metų.